Kvėpavimas – viena nedaugelio žmogaus kūno funkcijų, kuri veikia dviem būdais – automatiškai, t.y. mums nesusimąstant, nededant ypatingų pastangų (tikrai nereikia sau priminti, jog turi įkvėpt, kad neuždustum) ir sąmoningai, t.y. stebint, jaučiant ir kontroliuojant savo kvėpavimą. Būtent sąmoningas kvėpavimas yra moksliškai patvirtintas metodas, plačiai taikomas psichinės (ir ne tik) sveikatos terapijos srityje.
Stresas – nuolatinis šiuolaikinio gyvenimo palydovas. Jis įtakoja mūsų emocijas, santykius, karjerą, įpročius ir fizinę savijautą. Mūsų smegenys ima veikti stresiniu rėžimu, siųsdamos pavojaus signalus visiems kitiems kūno organams: širdis, virškinimo, hormonų sistemos ir kt. ima veikti padidintos įtampos sąlygomis t.y. eikvoti resursus, kaupti nereikalingą balastą. Ilgainiui nieko su tuo nedarant visas organizmas išsibalansuoja, ima atsirasti fiziniai pokyčiai, reikalingi medicininės intervencijos. Kelias į sveikatą tampa ilgesnis bei sudėtingesnis.
Šiomis dienomis greta patiriančių akivaizdžias fizines ir/ar psichologines (nes dažniausiai vienos sąlygoja kitas) problemas, daugėja žmonių, įvairiais gyvenimo etapais atradusių gilesnio savęs pažinimo kelią bei įvairias sąmoningumo praktikas kaip kokybiško atsipalaidavimo būdą, padedantį paprastai, be jokių ypatingų technikų, sintetinių priedų ar ilgo sudėtingų gebėjimų treniravimo patirti atsipalaidavimą, ramybę ir gerokai kokybiškesnį gyvenimą.
Sąmoningas kvėpavimas – vienas iš daugybės metodų, padedančių užsiimti savalaike, psichine emocijų, jausmų, minčių higiena. Švelnus, adaptuotas ne tik prie konkrečios asmenybės, bet ir prie individualios žmogaus situacijos, šis metodas prilygsta giliam, intensyviam vidiniam dušui, po kurio daugelis pajunta apčiuopiamą palengvėjimą, švaresnes mintis, aiškesnį matymą bei lengvesnį judėjimą per gyvenimą.
Sąmoningas kvėpavimas – holistinė praktika, sujungianti savyje fizinį, emocinį bei dvasinį (dvasingumas nėra tas pats kaip religingumas. Kalbant apie dvasingumą šiame kontekste turima omenyje tokios žmogui būdingos savybės kaip atjauta, dėkingumas, pasitikėjimas ir pan.) lygmenis. Patiriančiam fizinius ir/ar emocinius iššūkius žmogui būtent balansas tarp fizinio, emocinio ir dvasinio lygmenų garantuoja greitesnį problemų sprendimą ir ilgalaikį, išliekantį rezultatą.
Kuomet pavargstam, patiriam stiprų trumpalaikį ir/ar ilgalaikį stresą, pasireiškiantį didelėmis fizinėmis ir\ar emocinėmis apkrovomis, imam jautriau reaguoti, stringam pasikartojančiose, neretai negatyviose mintyse, tampam išsiblaškę, dirglūs, kupini nerimo ir baimių, nematantys pozityvių pamokų bei išeičių, gyvenimas tampa sunkus, lyg nuolat koptume su didžiule našta į kalną ir prieš vėją. Nebelieka spontaniškumo, džiaugsmo, pilnatvės akimirkų, ramaus žvilgsnio į ateitį. Žinojimo, ko norim ir ypač jėgų tam pasiekti.
Tuo tarpu sąmoningas kvėpavimo būdo keitimas siunčia signalą smegenims sureguliuoti parasimpatine nervų sistemos šaką, kuri gali sulėtinti širdies ritmą, virškinimą ir subalansuoti kt. organizmo procesus, skatinti ramybės jausmą, streso hormono kortizolio sumažėjimą /Dr. Richard Brown, an associate clinical professor of psychiatry at Columbia University and co-author of “The Healing Power of the Breath”/. Tokiu būdu mūsų kūnas ir psichika gauna žinutę „viskas gerai, esi saugus”. Ir iš energijos praradimo, rezervų eikvojimo rėžimo nejučia persijungiame į ramybės, apsivalymo ir resursų užpildymo būseną.
Kaip susiję kvėpavimas ir odos ligos?
Oda – pats didžiausias žmogaus šalinimo organas. Laiku ir/ar pakankamai nepašalinti iš organizmo toksinai (oro, vandens, maisto fizine prasme ir neigiamų patirčių, minčių, baimės bei nerimo psichologine prasme) drauge su patiriamu momentiniu ir/ar ilgalaikiu stresu, silpnina žmogaus atsparumą – imunitetą. Susilpnėjęs imunitetas kiekvienam pasireiškia savais negalavimais. Įvairios odos ligos – viena iš galimų fizinio ir/ar psichologinio atsparumo sumažėjimo pasekmių.
Kaip ir kiekviena liga, odos ligos sukelia didelį fizinį bei psichologinį nepatogumą, kas sąlygoja nuolatinę streso, įtampos, nuolatinio sudirgimo būseną, kuri, savo ruožtu, dar labiau aktyvina odos būklės pablogėjimą. Užburtas ratas, iš kurio daugelis neranda išėjimo dešimtmečiais. Suprastėjusi savijauta, neretai išoriškai matomos odos problemos, dažnam sąlygoją pasitikėjimo savimi silpnėjimą, socialinį uždarumą, polinkį į psichologinius sutrikimus, fizinį jėgų praradimą, mitybos iššūkius ir eilę kitų susijusių problemų.
Kokia išeitis? Viena jų – psichologinė higiena, įtampos mažinimas ir periodinis atsipalaidavimas iš vienos, ir įtampos šaltinių suvokimas, gilesnis savęs, supančios aplinkos supratimas, požiūrio keitimas iš kitos pusės.
Kiekvieną kartą, kuomet jums reikės „persijungti” iš vienos veiklos į kitą, greičiausiai nuskambės frazė „sutelkite dėmesį į kvėpavimą”. Ką reiškia sutelkti dėmesį ir kaip tai padaryti, kad per keliolika minučių išties „prisijungtumėte” iš kasdienybės rūpesčių į gilų, kokybišką poilsį? Būtent tai ir patiriame sąmoningo kvėpavimo sesijose praktiškai. Ir šis gebėjimas visam laikui lieka su jumis, tarnaudamas pačiose įvairiose gyvenimo situacijose.
