Odos ir hormonų sąsajos

Niekam nėra paslaptis, jog žmogaus organizmas yra vienas bendras vienetas – visuma. Organizme nėra nereikalingų ląstelių bei organų. Mūsų kūną sudaro organai, raumenys, tarpląsteliniai skysčiai, o visą tai sudaro ląstelės – ląsteles sudaro organelės. Norint paveikti organizmą, mums kartais reikia paveikti kažkurį organą, o kartais ląstelę. Dėl to, jog mūsų organizmas yra visuma, įvairūs organizme vykstantys pakitimo procesai atsispindi ir mūsų odoje. Taip pat, jei organizme kažkas pakito ląsteliniame lygmenyje, tuomet tikėtina, jog pokytis atsilieps kažkuriam organui, ar organų procesų veiklai.

Autonominė nervų sistema, kitaip dar vadinama vegetacine nervų sistema. Tai periferinės nervų sistemos dalis, sudaryta iš neuronų, įnervuojančių vidaus organus ir veikiančius nepriklausomai nuo valios. Autonominė nervų sistema reguliuoja tokias organizmo funkcijas, kaip kvėpavimo dažnis, širdies ritmas ar virškinimas. Taip pat vyzdžio reakcijas ( išsiplėtimas – susitraukimas), vėmimas, čiaudėjimas, kosulys ar lytinis susijaudinimas. Be visa to, autonominė nervų sistema palaiko ir vidinę pusiausvyrą: kūno temperatūrą, arterinis kraujospūdį, medžiagų apykaitos greitį, bei prakaito išsiskyrimą.

Autonominę nervų sistemą sudaro parasimpatinė ir simpatinė nervų sistemos. Parasimpatinė nervų sistema įnervuoja vidaus organų raumenis ir liaukas. Pats stambiausias parasimpatinės NS nervas – klajoklis nervas.

Parasimpatinę NS reguliuoti galima pasitelkiant kvėpavimą. Parasimpatinės NS aktyvumas pasireiškia per daug suaktyvėjusiu virškinimu. Viso to išraiška yra hiperprodukcija, kuri odoje atsispindi kaip žvynelinė ar atopinis dermatitas. Oda turi daug pritekančių kraujagyslių ir neturi nutekėjimo, todėl tai, kas patenka į odą, ten ir lieka, kol nėra utilizuojama pačios odos: epidermis nusisluoksniuoja, bet permaitinti odą iš vidaus labai paprasta ir tai gali pasireikšti ne tik padidintu odos ragėjimu, tačiau ir didesniu išskiriamu sebumo kiekiu bei acne.

Kita autonominės nervų sistemos dalis – simpatinė nervų sistema. Ji išskiriama į Alfa ir Beta sistemas. Kitaip dar vadinama „kovos arba pabėgimo“ sistema. Nes simpatinė NS atsako už organizmo išsaugojimą grėsmės metu. Apibūdinimui tinkamas pavyzdys: pabėgimas ir išsigelbėjimas nuo plėšrūno. Jei juntama staigi stipri grėsmė, iš antinksčių į kraują staiga patenka adrenalinas. Adrenalinas tuo metu paruošia organizmą kovai arba staigiam pasitraukimui iš grėsmės.

Taigi vegetacinė nervų sistema padeda organizmui išgyventi įvairiose gyvenimo situacijose ir ramybės, ir ekstremalios grėsmės metu, dėl to labai svarbu, jog ji galėtų dirbti harmoningai.

Hormonai – tai specifinės biologiškai aktyvios medžiagos, kurios yra išskiriamos į kraujo sistemą, limfą bei tarpląstelinį skystį. Hormonai reguliuoja mūsų viso organizmo apykaitą, lemia energiją ir jos kokybę, charakterį, figūros tipą, lytinį potraukį, plaukuotumą ir t.t.  Hormonus sintetina endokrininės arba vidaus sekrecijos liaukos. Hormonus sintetina ne vien vidinės sekrecijos liaukos, bet taip pat ir daugelis ląstelių, kurios yra plačiai išsisklaidę visame organizme ( virškinimo trakto ląstelės, putliosios ląstelės, CNS neuronai, trombocitai ir kt.), tai vadinamoji difuzinė neuroendokrininė sistema.

Pirmoji yra kortikotropino ašis (griovimo). Ji lemia adrenalino išsiskyrimą ir išlaisvina kortizolį. Taigi suteikia kūnui juntamą energiją, kad priešintųsi agresijai. Po šio labai greito griovimo ir medžiagos išlaisvinimo periodo pradeda veikti gonadotropino ašis, kuri suteikia joje pagamintą medžiagą – baltymus. Antrosios ašies veiklai vėlgi reikia energijos, kurią papildomos energijos lipidais, ypač cholesteroliu, suteikia trečioji titrobino ašis. Pagaliau ketvirtoji somatotropino ašis (insulinas, augimo veiksniai ir t. t.) atkuria sunaikintus elementus ir uždaro ciklą.
Hormonų ašys – veikia vienas kitą vertikaliai, horizontaliai ir radialiai. Jeigu supainiojama minėtų ašių paleidimo tvarka, jos veikia nevienodu intensyvumu, prasideda sutrikimai.

Žmogaus poreikis adaptuotis besikeičiančioms gyvenimo aplinkybėms visada vyksta tik per stresą. Kartais net nesusimąstome, jog odos, nagų, bei viso organizmo funkcijų būklė ir kokybė gali kisti ir nuo tokių dalykų, kaip sezono pasikeitimas, darbo pasikeitimas ar menopauzė. Galima nejusti kažkokio nerimo, išgyvenimo jausmo, bet organizmo viduje bus juntamas stresas ir poreikis adaptuotis. Stresas išeikvoja daugybę energijos, kuri yra įgimta. Kiekvienas žmogus įgimtos energijos kiekį ir rezervą turi skirtingą. Kai yra išnaudojama energijos daugiau, nei organizmas geba jos prigaminti poilsio metu, tuomet pradeda nukentėti organizmui gyvybiškai nebūtinos funkcijos: kinta odos būklė, gali pradėti slinkti plaukai, nagai pasidaryti silpnesni ar ženkliai lėčiau augti, taip pat gali pradėti streikuoti visa virškinimo sistema. Ramina tai, kad odos, plaukų bei virškinimo trakto ląstelės taipogi atsinaujina greičiausiai žmogaus organizme.

DAŽNIAUSI STRESO SUKĖLĖJAI:

• Gamtos ciklai. Pereinamuoju laikotarpiu, kai gamta pereina į tamsųjį laikotarpį (rugpjūtį – rugsėjį) ir į šviesųjį laikotarpį (vasarį – kovą) gali paūmėti odos problemos.
• Vidiniai organizmo ciklai : gimimas, kūdikystė, vaikystė, menstruacijos, paauglystė, suaugystė, menopauzė. Taip pat žmogaus organizme hormonai atsinaujinimas kas 7 metus.
• Gyvensena. Kardinalūs pokyčiai mityboje: įvairios dietos, švari subalansuota mityba, staigus ilgalaikis nuokrypis, riebus maistas, augalinis maistas. Skysčių vartojimas ( jei nuolat geriamas pakankamas kiekis skysčių – ir staigus trūkumas). Taip pat labai didelį stresą organizmui kelia ir  darbo/poilsio rėžimo nebuvimas.
• Informacijos kiekis. Informacijos srautas kasdieną yra labai didelis ir platus, kur informacija gali būti tiek reikalinga, tiek nebūtina. Perteklinė informacija sukelia stresą.
• Mintys ir emocijos. Jos gali šokinėti tiek aukštyn, tiek žemyn, kaip  amerikietiškuose kalneliuose. Mintimis patys sau galime sukelti nerimą, net iki panikos priepuolių bei išprovokuoti emocijas, kurios savo ruoštu sukelia labai didelį stresą.

Neabejotinai nervų sistema veikia odą, tačiau taipogi atvirkščiai – odos būklė veikia nervų sistemą – nepasitenkinimas išvaizda.

Kiekvienas organas turi pagrindinę endokrininę ašį, kuri valdo tą būtent organą. Kas tai endokrininė ašis? Tai belatakės arba vidaus sekrecijos liaukos, kurios į kraują išskiria hormonus ( specifiniai cheminiai junginiai ), kurie ir reguliuoja vidines organizmo funkcijas. Endokrininė sistema išsidėsčiusi įvairiose kūno vietose ir sudaryta iš endokrininių liaukų, endokrininių komponentų, įeinančių į kitas liaukas ar organus, bei difuzinės neuroendokrininės sistemos ląstelės.

Embrionas susidaro iš 3 embrioninių lapelių. Embrione iš ektodermos ( ektoderma – išorinis gemalinis sluoksnis) vystosi nervinė sistema ir epidermis ( tai yra tirotropinė ašis, dėl to skydliaukės sutrikimai turės didelę įtaką epidermiui). Iš mezodermos vystosi: raumenys, derma, kaulai (lytiniai hormonai –  gonotropinė ašis). Oda sąveikauja su išore, todėl jai turi įtakos hipotalamo hormonai, bei kortikotropinė ašis. Hipotalamas – pogumburis. Šioje dalyje gausu nervinių ląstelių, tai yra aukščiausias vegetacinių reakcijų reguliavimo centras. Šioje vietoje reguliuojama  tiek endokrininė veikla, tiek nervinė veikla. Kortikotropinė ašis: tai pogumburio – hipofizės – antinksčių veikla. Kortikotropinė ašis užtikrina žmogaus adaptaciją prie naujos situacijos, stresui ir tuo pačiu išlaiko organizmą homeostazės būsenoje. Ši ašis svarbi cirkadiniuose ritmuose ( miego ritmas), nes nuo pat ryto kortizolis paruošia organizmą dienos būdravimui ir veiklai, parūpindamas laisvų energinių medžiagų (gliukozės, riebalų rūgščių) patekimą į kraujotaką.

Histaminas – biologiškai aktyvi medžiaga, mediatorius, veikiantis imuniniame atsake. Histaminas veikia tiek ilgai, kiek reikia – tą užtikrina ir pats histaminas. Kuo ilgesnis stresas, tuo daugiau ir histamino. Jis palaiko uždegimo procesus, praplečia kraujagysles ir atidaro kelią imuniniams elementams. Uždegimas yra normali organizmo reakcija, tačiau esant per daug aktyviai alfa parasimpatinei sistemai, uždegimas išlieka ilgą laiką. Kuo ilgiau veikia histaminas, tuo labiau oda darosi jautri. Nesunku yra atpažinti alfa sistemos aktyvumą: perbraukus odą mentele, ar žiedu, dryžis liks baltos arba raudonos spalvos – kuo ilgiau išlieka ant odos paraudimas – tuo daugiau histamino organizme. Stresas aktyvuoja hipofizę ( gaminasi AKTH) ir taip pat aktyvuoja antiksčius, kurie gamina kortizolį ir DHEA (antinksčių vyriškas hormonas).  Streso metu turėtų gamintis kortizolis, tačiau kai kurie mūsų genetiškai linkę gaminti DHEA.

Patarimai turint jautrią odą:

• Tyrimai rodo, jog kuo ilgiau organizme išlieka stresas, tuo labiau histaminas sukelia ilgą stresą ir tai tiesiogiai atsispindi padidėjusi odos jautrumu. Dėl šios priežasties rekomenduojama apsilankyti pas psichoterapeutą. Psichoterapija reikalinga, kad suvaldyti ir sumažinti stresą, suprasti kaip keisti gyvenimo būdą.
• Rekomenduojama endobiogenikos specialisto konsultacija. Endobiogenika – tai naujas požiūris į gydymą pasitelkus šiuolaikinio mokslo atradimus. Endobiogeninė medicina – gydymas vaistažolių preparatais, siekiant identifikuoti sveikatos problemos priežastį ir nukreipti gydymą būtent į ją, o ne į pasekmę ( jautri oda atspindi per didelį ir per ilgai užsitesusį stresą, o ne išoriškai dirginamą odą).
• Rekomenduojami adaptogenai. Adaptogenai – tai žolelės (tam tikros, ypatingos), taip pat ir kai kurie grybai, bei šaknys. Šie augalai pasižymi išskirtinai tuo, jog padeda kovoti su stresu, nerimu, nemiga, nutukimu, stiprina imunitetą, bei pasižymi kitomis sveikatai labai naudingomis savybėmis. Tokios priemonės daugelį amžių buvo naudojamos ajurvedinėje ir tradicinėje kinų medicinoje bei natūropatijoje. Ženšenis – turi daug antioksidacinių, bei uždegimą mažinančių savybių.  Rausvoji rodiolė – itin gerai kovoja su stresu. Šaltalankio uogos – turi daug vitamini C, kovoja su uždegimu, bei gydo odą. Ašvaganda – padeda palaikyti nervų sistemos balansą, normalizuoja miegą.
• Gyslotis. Ramina uždegimus, padeda virškinimui, bei dezinfekuoja.
• Vaistinis dirvuolis. Padeda kovoti su uždegimu. Taip pat turi didelę naudingą įtaką kepenų veiklai.
• Magnis. Magnis padeda sumažinti tiek fizinę, tiek nervinę įtampą. Magnis nesikaupia organizme – per didelis magnio kiekis organizme sukelia viduriavimą ir tokiu būdu perteklius pašalinamas iš organizmo.

Kortizolis – tai steroidinis hormonas, kuris yra gaminamas antinksčių žievėje. Kiekvieną kartą patyrus bet ką, ką kūnas galėtų interpretuoti kaip grėsmę (staigus šuns lojimas, stresas darbe, nerimas ir pan.), smegenyse yra išskiriamas adrenokortikotropinis (AKTH) hormonas, stimuliuojantis kortizolio ir adrenalino sekreciją į kraują. Dažniausiai kortizolis yra vadinamas streso hormonu ir jis yra būtinas kiekvienam, kad gyventume. Šis hormonas padeda išlaikyti motyvaciją, budrumą, bei tinkamai reaguoti į aplinką, tačiau per didelis kortizolio kiekis gali būti įvairių sveikatos problemų priežastis, ypač kai kuomet ši būklė užsitęsia per ilgai. Streso metu aktyvuojasi alfa simpatinė nervų sistema: antinksčiai ir skydliaukė, bet veikiamas yra visas organizmas. Kai antinksčiuose gaminasi kortizolis, jis didina cukraus kiekį, kuris duoda energijos, atsistato aminorūgščių apykaita.

Kuomet trūksta kortizolio, galima atpažinti: ryte nėra energijos, vakare jos daug. Lėtas augimas vaikystėje, Adisono liga, patamsėjusi oda, paakiai taip pat tamsūs, silpni raumenys.

Kortizolis slopina uždegimą, todėl kai jo trūksta, vystosi psioriazė, atopinis dermatitas. Skydliaukės ADKTH aktyvuosis, kompensuodamas kortizolio trūkumą, tada atsiranda melazma, pigmentinės dėmės, bronzinė odos spalva.

Ką daryti, jei oda pradėjo keistis, atsirado pigmentinės dėmės, pradėjo vystytis psoriazė ar atopinis dermatitas?

• Rekomenduojama endobiogeniko bei dermatologo konsultacijos.
• Jau minėtasis adaptogenas – rausvoji radiolė.
• Juodųjų serbentų ekstraktas.
• Ašvaganda.
• Ramunėlės. Tai yra vienas iš augalų, kuris stipriai skatina atsipalaidavimą, bei rezultatyviai kovoja su nerimu.
• Pasiflora. Ši arbata labai naudinga emocinei sveikatai. Šis egzotiško vaisius padeda greitai emociškai nurimti, bei kovoja su nemiga.
• Vitaminas B6 bei B12. Ko gero jau daugeliui žinomas poveikis nervinei sistemai.

Esant padidintam kortizolio kiekiui kraujyje, galima pastebėti šiuos pakitimus organizme ( jie atsiranda ne žaibiškai, o palaipsniui): plonėjanti oda, pagilės ar padaugės raukšlių, gali atsirasti strijos, pradeda augti svoris viršutinėje kūno dalyje, pamažėja raumenų masė. Taip pat gali išsivystyti Kušingo sindromas:

• Aukštas kraujo spaudimas
• Depresija
• Padidėjęs kūno svoris
• Riebalų ant pilvo, šlaunų, krūtų kaupimąsis
• Veido raudonis, odos sausumas ir suplonėjimas
• Padidėjusi odos bei gleivinių pigmentacija
• Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje
• Kaulų retėjimas

Sergant šiuo sindromu, pirmiausia atsiranda padidėjęs kraujospūdis bei viršsvoris. Veidas įgauna raudoną spalvą, susiformuoja „buliaus” sprandas. Oda išsausėja, tampa pleiskanojanti. Kortizolio per didelis kiekis kraujyje slopins lytinius hormonus, todėl nukentės organizmo atsistatymas, derma, raumenys, kaulai, sunku numesti svorį. Reikia reguliuoti nervinę sistemą.

Rekomendacijos esant padidintam kiekiui kortizolio:

• Endobiogeniko konsultacija
• Adaptogenų vartojimas.

Taip pat odą labai veikia ir lytinė ašis. Ji labai įtakoja sebumo gamybą. Lytiniai hormonai yra androgenai (vyriškieji) ir estrogenai (moteriškieji). Šių abiejų hormonų turi tiek vyrai tiek ir moterys, tik jų kiekiai atitinkamai skirtingi.

Androgenai įtakoja vyriškumą, plaukuotumą. Moteris, pas kurią bus padidėję šio vyriškojo hormono, turės pakitusį plaukuotumą: plaukai ant spenelių, ūsai, didelė raumenų masė, išreikšta struktūra, pečiai platesni už dubenį. Kai daugiau yra androgenų – stabili nervų sistema. Androgenai: tai testotesteronas ir dihidrotesteronas (DHT). Jei dihidrotesterono kiekis organizme padidėjęs, matomas plaukų slinkimas kaktos šonuose, laikui bėgant gali slinkimas pereiti į židininę alopeciją. Alopecija – tai ovalo formos išplikę plaukų plotai. Kai kuriems žmonėms, prieš pasireiškiant alopecijai, atsiranda tose vietose niežėjimas, nežymus dilgčiojimas, taip pat gali pradėti kisti ir nagų plokštelės išvaizda: atsiranda nagų plokštelės įdubimai, bei paryškėja vertikalios nagų vagelės. Pakitęs androgenų kiekis organizme turi nemažą įtaką spuogotumui. Riebalinės liaukos yra labai jautrios hormonų pakitimams, ir kai yra padidėję androgenų, tuomet riebaliniuose maišeliuose būna per daug riebalų ir susiformuoja lėtinis plauko maišelio uždegimas.

Kodėl organizmas gamina per daug androgeno? Tam yra keletas priežasčių:

• Policistinių kiaušidžių sindromas. Šio sindromas turi šiuos pagrindinius simptomus: acne, plaukų slinkimas, pastorėjęs balsas, veido plaukuotumas. Šis sindromas reiškia, jog viena arba kita kiaušidė išskiria per daug androgenų.
• Yra per didelis kiekis fermento, kuris testosteroną verčia į dihidrotestosteroną.Yra per daug 5 – alfa reduktazės fermento. Šis fermentas organizme testosteroną paverčia į ženkliai agresyvesnę formą ( net apie 10 kartų).
• Vitamino B5 ir cinko trūkumas. Vitaminas B5, bei cinkas veikia 5 – alfa reduktazės fermentą. Taip pat šį fermentą veikia ir vitaminas A.

Kaip padėti organizmui susitvarkyti su androgenų disbalansu? Tam reikalingi papildai, kurie turi įtakos procesams, bei palaikantys kepenų veiklą:

• Raudonųjų palmių aliejus ( jis yra turtingas vitaminu A, o šis vitaminas blokuoja 5 – alfa reduktazę)
• Varnalėša. Šio augalo šaknis pasižymi šlapimą varančiu, tulžies išsiskyrimą gerinančiu, prakaitavimą skatinančiu poveikiu. Taip pat varnalėšų šaknys padeda tulžiai gaminti fermentus, turi lengvą laisvinamąjį poveikį, teigiamai veikia odos būklę. Pasižymi antimikrobiniu, dezinfekuojamu ir antiseptiniu poveikiu.
• Kryžmažiedžiai. Kryžmažiedžių šeimos daržovės, tai: brokoliai, lapiniai kopūstai, žiediniai kopūstai, kininiai kopūstai, bei ropės ir briuseliniai kopūstai. Visos šios daržovės yra nuostabios tuo, jog be begalės vitaminų, taip pat turi ir gliukozinolatų, bei sieros junginių. Gliukozinolatai ir sieros junginiai kryžmažiedėms daržovėms suteikia ne tik aromatą, bet duoda ir išskirtinę naudą sveikatai – skatina natūralų organizmo gebėjimą pašalinti toksinus iš organizmo.
• Tikrasis margainis ( lot. Silybum marianum). Margainis ypatingai vertinamas dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, o dažniausiai naudojamas gerai kepenų bei tulžies pūslės būklei palaikyti. Tikrajame margainyje esančios medžiagos padeda stabilizuoti ląstelių membranas ir palengvina toksinų pasišalinimą iš organizmo.
• Artišokas. Ši valgoma gėlė turi visą gausybę vitaminų, didelį kiekį vitamino C, bei kitų antioksidantų. Taip pat artišokai valo kepenis. Jis savyje turi silimarino, o tai  yra ypatingas augalinis junginys, padedantis apsaugoti kepenis ir jas maitinantis.

DHEA – tai antinksčių gaminamas vyriškasis androgeninis hormonas. Kai androgenas DHEA pas moterį aktyvus, tuomet gali būti padidėjęs plaukuotumas ( hirsutizmas – moteris turi storus, tamsius plaukus ant veido, kaklo, krūtinės, pilvo, apatinės nugaros dalies, sėdmenų ar šlaunų). Gali atsirasti virilizacijos požymiai ( virilizacija – nurodo polinkį į vyriškumą moterims,  kurį reikia gydyti). Taip pat gali išsivystyti amenorėja (amenorėja – lytinis sutrikimas, menstruacijų nereguliarumas kelių mėnesių intervalais). Antinksčių androgenai sukelia akne, sebumo hiperfunkciją, pūliavimą.

Tam, kad organizme iš kortizolio pasigamintų energija, kepenyse turėtų būti pakankamai glikogeno. Pagumburio hormonas tiroliberinas taip pat naudoja glikogeną (spalvoti sapnai), taigi glikogenas aktyviai dalyvauja energijos kūrime ir jei jo trūksta žmogui trūks energijos ir kortizolio gamyba bus dar labiau aktyvuojama. Šis pavyzdys parodo, kad svarbiau hormonų balansas, o ne jų kiekis.  

Estrogenai – garsiausias moteriškasis hormonas, kuris moteriai ir suteikia moteriškumo. Jį gamina folikulai kiaušidėse, placenta, o nedideliais kiekiais – antinksčių žievė bei sėklidės. Estrogenams priskiriami yra pagrindiniai trys hormonai: estronas, estradiolis ir estriolis. Estriolis daugiausia reikalingas nėštumo metu. Jis padeda augti gimdai ir moters organizme kyla iki pat gimdymo proceso. Estronas vyrauja moterų organizme po menopauzės. Tai gana silpno veikimo hormonas, todėl po menopauzės ne reitai suprastėja moterų sveikata. Tiek lytinė, tiek bendroji savijauta. Estradiolis – ir vyrų ir moterų organizme aptinkamas hormonas. Žinoma, moterys jo turi gerokai daugiau nei vyrai. Šis hormonas vyrauja organizme iki pat menopauzės. Estradiolio balanso pokyčiai susiję su padidėjusia vėžio ar širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika.

Estrogenų atsargos kaupiamos ir saugomos riebaliniame audinyje. Kuo daugiau riebalų sukaupiama, tuo didesnė tikimybė, jog bus estrogenų dominavimas, kuris gali daryti poveikį skydliaukei.

Estrogenai – skatina ląstelių dauginimąsi. Organizme  jų poreikis didėja kuomet jų reikia atsistatymui. Estrogenai konkuruoja su kortizoliu, kuris nuolat kovoja su stresu. Jei estrogenų balansas normalus, tuomet pas moterį bus kūdikio švelnumo oda, švelnūs plaukai, taip pat neišvengiamas skysčių susilaikymas. Jei yra organizme padidėjęs estrogenų kiekis, tuomet pas moterį bus kriaušės tipo figūra, akivaizdus sebumo perteklius odoje, bei plaukuose. Estrogenai palaiko kolageno gamyba, bei lėtina senėjimą. Po menopauzės gaminamas estradiolis yra labiau toksiškas nei naudingas ( kaip ir buvo minėta – gali sukelti vėžį). Estrogenai stimuliuoja leptiną – sotumo hormoną, dėl to esant balansui nesikaupia riebalai. Po menopauzės riebalų kaupimasis reikalingas, nes būtent sukauptuose riebaluose gaminasi antinksčių hormonai, kurie kompensuoja estrogenų trūkumą. Vienas iš pagrindinių simptomų, jog organizme yra per daug estrogenų, o kortizolio trūksta – labai skausmingos menstruacijos.

Estrogenų perteklių galima šiek tiek pareguliuoti ir patiems. Naudojant tam tikrus natūralius preparatus. Estrogenų perteklių galima pašalinti per virškinamąjį traktą ( per kepenis). Taip pat, kaip ir buvo jau minėta, per odos šalinimo funkciją. Kuomet per odą šalinsis estrogenų perteklius, žmogus nuo savęs jus svogūnų kvapą, taip pat ir prakaito kvapas turės svogūnų kvapą.

Natūralūs adaptogenai:

• Varnalėšų šaknų papildai. Turi labai stiprias organizmo valymo savybes.
• Kryžmažiedžių papildai. Taip pat turi savyje daug organizmą detoksikuojančių savybių. Taip pat slopina uždegimą bei streptokokus.

Šiuo metu žinoma, kad acne pasireiškimui bet kurioje amžiaus grupėje didžiausią įtaką daro lytiniai hormonai – androgenai. Acne – progesterono arba androgenų nepakankama produkcija, o kompensacija vyksta per antinksčių androgeną (aktyvuojasi DHEA). Progesteronas – steroidinis hormonas, kurį gamina geltonkūnis, placenta ir antinksčių žievė. Sulaukus lytinės brandos, progesterono sekrecija suintensyvėja antroje moters ciklo fazėje, kuomet po ovuliacijos ima formuotis geltonkūnis, kuris geba gaminti didelius progesterono kiekius (šitaip paruošia gimdos gleivinę galimai gemalo implantacijai), ir tik ciklo pabaigoje hormono gamyba sumažėja.

Paauglystėje acne atsiranda tuomet, kai ima formuotis lytinė ašis. Taip pat žinoma, jog  dažniausiai tiems jaunuoliams, kurie turi apkrautą virškinamąjį traktą bei aktyvią parasimpatinę nervų sistemą. Tuomet yra permatinama odos flora ir atsiranda acne. Trūkstant progesterono (moterims premenopauzės metu) ar androgeno (vyrams) didėja antinksčio DHEA hormono, kuris virsta androgenu ir kompensuoja lytinių hormonų gamybą, tuomet ima trūkti kortizolio. Vyrai dėl androgeno trūkumo, o moterys dėl nuolatinės ciklo kaitos gali turėti problemų ne tik paauglystėje. Tyrimais nustatyta, jog acne išprovokuojama taip pat ir padidėjus streso lygiui organizme. Tuomet aktyvuojasi kortizolis ir atsiranda acne taip pat ir bet kuriame amžiuje.  Turint acne, rekomenduojama pasidaryti nuotraukas įvairiame amžiuje, kad būtų galima stebėti kitimus.

Rekomendacijos turint akne:

• Endobiogeniko bei diatetiko konsultacijos
• Mityboje reikia mažinti cukrų bei angliavandenius.
• DHL virtimą į androgenus slopina sabalpalmė. Turi avyje flavanoidų, bei uždegimą slopinančių savybių.
• Rekomenduojama lytinių hormonų detoksikacija kepenyse. Tai padeda padaryti jau minėtos kryžmažiedės daržovės, bei varnalėšos.
• Parasimpatinės nervų sistemos raminimui: rausvoji rodiolė ( itin gerai kovoja su stresu), ašvaganda ( kovoja su nerimu bei nemiga), taip pat ir ženšenis (turi antistresinių savybių).
• Enzimų, bei fermentų, tokių kaip bromelainas naudojimas ( ir tai kalba ne apie fermentinį šveitiklį!). Japonų medicinos mokslų daktaras Hiromi Shinya knygoje „Jaunystės fermentas. Stabdykite senėjimą. Atjauninkite ląsteles. Atkurkite savo energiją“ išaiškina dėl ko vargina lėtinis nuovargis ir senkanti energija. Jis teigia, jog patys žmonės save padaro klestėjimo aukomis. Mityba yra gerokai per gausi ir per dažna. O įprotis nuolatos sotintis atima galimybę aktyvinti organizmo atsinaujinimo fermentus ir ląstelių atliekų perdirbimą. Kai sutrinka medžiagų šalinimo procesai iš mūsų ląstelių, gali išsivystyti net gi onkologija, nes vėžys minta ląstelėse susikaupusiomis šiukšlėmis. Beje, enzimų trūkumas ir organizme nuolat vykstantys uždegimo procesai – vieni iš pagrindinių senėjimo priežasčių. Fermentai arba enzimai – baltyminė medžiaga, tvarkanti organizme vykstančius medžiagų apykaitos procesus, gebanti šiuos procesus paspartinti tūkstančius kartų. Enzimai išgryninami iš natūralių produktų. Pavyzdžiui, fermentas bromelainas yra išgaunamas iš ananasų. Be enzimų šie procesai nevyktų arba vyktų taip lėtai, jog organizmas praktiškai negalėtų egzistuoti. Bromelainas tiesiog suardo audinių irimo produktus ir dalyvauja juos šalinant.
• Nervų sistemos papildas – GABA (gama-amino sviesto rūgštis) rūgštis. Ši rūgštis užtikrina normalią nervinės sistemos veiklą. CDB kanapės veikia per endorfinus ir slopina per didelį atsaką į stresą (kortizolį ir skydliaukę).

TTH – tirotropinis hormonas. Šį hormoną gamina priekinė hipofizės dalis. Hipotirozė – tai skydliaukės veiklos susilpnėjimas arba kitaip tariant – tai būklė, kuomet organizme trūksta skydliaukės hormonų tiroksino bei trijotironino. Kuomet TTH didėja – skydliaukė silpnėja. Hipotirozė dažniausiai pasireiškia didesniu ir greitesniu nuovargiu nei įprastai, atsiradusiu bendru silpnumu, mieguistumu, šalčio netoleravimu, taip pat gali patinti, paburkti veidas, kojos ar plaštakos, šiek tiek be akivaizdžios priežasties prikimti balsas, kalba gali tapti lėtesnė, gali atsirasti atminties pakitimų. Grožiui kenkti gali išsausėjusi ir pašiurkštėjusi oda, pradėję slinkti ir išsausėję plaukai, nagai ima lūžinėti, pasidaro trapūs. Didėja keratozės, psoriazė, išsivysto atopinis dermatitas. Be visa to gali pradėti didėti kūno svoris, nors vargina blogas apetitas. Taip pat pasireiškia vidurių užkietėjimas, sulėtėja pulsas, sumažėja kraujospūdis. Moterims gali atsirasti mėnesinių ciklo sutrikimų.

Kuomet yra per aktyvi, perstipri skydliaukės funkcija (katabolizmas): mažėja TTH, estrogenų mažėja, ima sausėti oda, kolageno gamyba sumažėja, ima kristi svoris, pradeda formuotis raukšlės.  Taip pat TTH veikia kasos fermentų gamybą – jei TTH mažas, tuomet žarnyne yra mažiau fermentų, dėl to sustoja virškinimas, disbiozė, uždegimas, pralaidus žarnynas, ima sparčiai kauptis toksinai.

Rekomendacijos esant TTH pakitimams:

• Reikia mažinti histamino aktyvumą: eleuterokokas, ašvaganda, cholinas, magnis, vitaminai B1 ir B5.
• Omega 3, bei Omega 6 – mažina odoje vykstančius uždegiminius procesus.

Hipersekrecija – tai organizme padidėjęs hormonų kiekis.

Hiposekrecija – priešingai nei hipersekrecija, hiposekrecija nurodo sumažėjusius hormonų kiekius organizme.

Nėra tikslinga orientuotis vien į hormonų normų kiekius. Nes tarkim, vieno hormono bus per daug, o kito normalus kiekis organizme – gausis disbalansas, nes organizmo veikimo darna iširs. Taip pat, jei vienų hormonų per daug, kitų per mažai – analogiškai organizme vyraus disbalansas. Bet jei nežiūrint vien į nustatytas bendras hormonų normas organizme, netgi sumažėję ar padidėję keli hormonai gali veikti organizmą harmoningai, nes jų kiekiai atitinkamai bus pakitę taip, jog organizmas nebus išbalansuotas.

Organizmo balansas arba pusiausvyra – tai darni organizmo veikla, bei psichologinė, emocinė būsena. Natūraliai, pats organizmas siekia ir stengiasi išlaikyti pusiausvyros būseną, kuri vadinasi homeostazė. Homeostazė – tai pastovios būsenos palaikymas. Plačiau kalbant, tai sudėtingi organizmo veiklos reguliavimo procesai, kurie vyksta žmogaus organizme. Visą laiką organizme vyksta įvairūs procesai, tam tikros reakcijos, kurios ir lemia normalias organizmo ląstelių veiklos sąlygas. Kai kažkuri organizmo sistemos dalis išsiderina (nesvarbu ar tai būtų hormonai, nervinė sistema ar mineralinių medžiagų balansas), tuomet organizmas impulsyviai ima gintis nuo disbalanso ir atstatinėti sistemų pusiausvyrą. Kuomet susidaro stiprus organizmo sistemų pokytis, ir organizmas nebeturi savyje resurso bei energijos tam, kad viską atstatyti į balansą, tuomet ir pradeda formuoti įvairios ligos. Neretu atveju žmonės ignoruoja pirmus organizmo pusiausvyros sutrikimų procesus, visus juos nurašo nuovargiui, poilsio trūkumui, ar greitam gyvenimo tempui. Atrodytų, jog homeostazę reguliuoja hormonai, bet galiausiai visą tai veikia nervų sistema. Jai sutrikus išsibalansuoja hormonų balansas, o tuomet ir organų veikla.

Žmogaus organizmas yra nuostabus tuo, jog esant net menkiausiam organizme vykstančių reakcijų disbalansui, jis pradeda siųsti signalus, kuriais nurodo savo būseną. Tiesiog kiekvienam reikia labiau įsiklausyti į save ir organizmą ir išmokti atpažinti, bei reaguoti į tuos siunčiamus signalus nenuleidus jų į kaip suprantamą būseną. Esant organizmo nedarniai veiklai, labai dažnu atveju pradedamas jausti nuovargis, nerimas, atsiranda nemiga. Gali prasidėti nepaaiškinami raumenų skausmai, jautrumas, sustingimas, taip pat ir raumenų susilpnėjimas. Pajautrėję sąnariai, jų sąstingis, padidėjęs prakaitavimas, jautrumas karščiui ar šalčiui, vidurių užkietėjimas, dažnas šlapinimasis ar padidėjęs troškulys taip pat gali išduoti organizmo disbalansą. Padidėjęs nervingumas, dirglumas, emocinis jautrumas, atsiradusi depresija taip pat išduoda disbalansą. Gali kisti ne vien emocinė bei psichologinė savijauta, bet taip pat atsiranda ir akivaizdūs fiziniai pokyčiai: gali staiga imti kristi svoris, arba staigiai augti svoris, nors atrodytų, jog viskas daroma taip pat, kaip visuomet.

Viena iš sunkesnių pasekmių moters organizme, kuomet vyrauja hormonų disbalansas, yra policistinis kiaušidžių sindromas. Šis sutrikimas paveikia ir palaiko moters hormonų disbalansą nuolatos, nes jis įtakoja hormonų lygį organizme. Moterys, kurios serga policistiniu kiaušidžių sindromu, gamina daugiau vyriškų hormonų, nei moterys, nesergančios šiuo sindromu. Dėl šios priežasties, pas moteris, turinčias policistinį kiaušidžių sindromą, dažnai būna nereguliarios menstruacijos, arba kurį laiko jų net nebūna, taip pat būna labai apsunkintas pastojimas. Šis sindromas turi ir didelę įtaką moters plaukuotumui veido srityje, ar plaukų nuslinkimą ar stiprų plaukų išretėjimą smilkinių srityje ar pakaušyje. Ilgainiui, šis sindromas gali turėti įtakos ir cukrinio diabeto išsivystymui, ar širdies ligoms.

Be to, jog pradedamas justi disbalansas, kurį ne visada suprantame, kaip pavojaus signalą, jis pradeda ir matytis. Pirmiausia, kur galime pamatyti, tai odoje. Oda yra labai svarbus organas organizmui (beje, pats didžiausias ir vienintelis organas, kuris nėra kūno viduje), nes ji atlieka labai svarbias funkcijas. Viena iš odos funkcijų, kuri yra itin svarbi esant bet kurių medžiagų pertekliui (vitaminų, mineralų, toksinų ar hormonų) – šalinimas. Oda geba šalinti per save tai, kas organizme yra pertekliuje. Dėl šios priežasties, ant odos pirmiausia ir galima pastebėti, jog organizme, nėra darnos. Oda per save geba pašalinti 3,5 karto daugiau susikaupusių organizme toksinų nei inkstai ar žarnynas. Taip pat per odą šalinasi ir estrogenų perteklius, kuomet, kaip jau minėta, išskiriamas prakaitas, kuriame juntamas svogūnų kvapas. Taip pat su prakaitu pašalinamas ir cukraus perteklius, o per didelį cukraus vartojimą gali išduoti ir papilomos (odos ataugėlės), kurios susidaro dažniausiai kaklo ar pažastų srityse. Taip pat vyraujantys bėrimai gali byloti tiek hormonų disbalansą, tiek vitaminų perteklių kraujyje.

Sutrikusi hormonų pusiausvyra paveikia gyvenimo kokybę, bei griauna gerą savijautą ir sveikatą. Pastebėjus, jau išvardintus pirmus hormonų disbalanso požymius, verta pasidaryti endobiogeninį kraujo tyrimą. Šiuo specialiu tyrimu yra ištiriamas bendras hormonų balansas, kaip jie tarpusavyje kartu veikia. Tuomet atlikus laboratorinius endobiogeninius tyrimus, toliau konsultuoja ir rekomendacijas paskiria gydytojai endobiogenikai.  Šie gydytojai sudaro natūralų ir individualų gydymo planą, kuris yra sudarytas būtent pagal atliktų tyrimų rezultatus. Gydytojų endobiogenikų tikslas yra atstatyti pacientų organizmas veiklos darną, jog nebereikėtų medikamentų. Siekiama natūraliomis priemonėmis subalansuoti organizmą taip, jog disbalansas neiššauktų ligų ar sutrikimų, kurių gydymui reikalingi medikamentai.

Nebūtinai visi simptomai, gali reikšti tai, jog organizme yra disbalansas. Blogos nuotaikos kaltininkas gali būti ir nesėkminga diena, ar sunkus gyvenimo tarpsnis, o ne hormonų disbalansas. Ar tarkim, išberta oda gali byloti apie netinkamą mitybą, o ne būtinai apie pakitusius hormonus. Tad, ko imtis, kad kiek įmanoma būtų išvengti organizme kylančio disbalanso? Yra keletas veiksmų, kurie gali padėti užbėgti už akių organizmo išderinamumui, tuo pačiu, tai bus ir visapusė nauda visoms organizme esančioms sistemoms:

• Daugiau judėti. Žmonėms, kurie dirba sėdimą ar statišką darbą, pravartu į savo dienotvarkę įtraukti aktyvesnės fizinės veiklos: bėgiojimas, vaikščiojimas ar grupinės treniruotės. Sporto metu gaminasi endorfinai – laimės hormonai.
• Mokytis atsipalaiduoti. Labai svarbu, kad organizme bei visame kūne jaustume kuo mažiau įtampos, kuri gali pradėti mus slėgti, kaustyti tiek fizine prasme, tiek emocine. Dėl to reikia mokėti atsipalaiduoti ir tai daryti dažnai. Tam ypatingai gerai praktikuoti meditacijas, taip pat ir kvėpavimo pratimus. Niekas nenuginčys fakto, jog poilsiui taip pat turi būti skirta pakankamai laiko. Nusiraminimo metu yra mažinamas streso hormonas kortizolis.
• Mityba. Tai vienas iš esminių dalykų, kuris daro įtaką gyvenimo kokybei ir sveikatai ir  turi labai didelę įtaką išvaizdai. Balansas yra svarbus ir mityboje. Subalansuotoje mityboje turėtų vyrauti daržovės, bei kiti augaliniai produktai, žuvis, o neriebi mėsa (paukštiena, jautiena) vartojama vieną-du kartus per savaitę. Taipogi reikėtų vengti miltinių patiekalų, cukraus. Neigiamai organizmą veikia per didelis maisto kiekis, teigiamai – iškrovos dienos ir pakankamas išgeriamo vandens kiekis.