Alergijos ir psichosomatika

Manoma, kad alergijas sukelia nepalanki ekologinė situacija, mityba, genetika, gyvenimo būdas – tai kas turi įtakos homeostazei ( t.y dinaminiam vidinės aplinkos pastovumui ir fiziologinių funkcijų stabilumui) ir tai, kas keičia žmogaus kūno mikrobiotą (žmogaus mikroorganizmų visumą).

Alerginiai testai, kurie atliekami nustatant kas konkrečiai sukelia alergiją iš esmės yra beprasmiai, nes visais atvejais skiriami antihistamininiai preapratai ir rekomenduojama vengti kontakto su alergenu. Socialinis stresas stiprina neuroimunininį atsaką, daugėjant tokio streso šiuolaikiniame gyvenime žmonės tampa vis labiau alergiški.

Socialinis stresas t.y traumuojantis stresinis emocinis įvykis praeityje, net jei jo ir neprisimename, išlieka pasamonėje yra fiksuojamas ir saugomas kaip  „anspaudas“  vaizdinių, kvapų, aplinkybių, pojūčių. Iškilus analogiškoms aplinkybėms atsigamina asociacija į „anspaudą“ ir veda prie simptomo – alerginio atsako. Bet kokia alergija – tai grįžimas į praeitį, psihosomatikos specialistas padės suprasti tikrąją alergijos priežastį ir išmokys nebijoti skonių, kvapų, pojūčių, kuriuos siejate su alergija.

Nė vienas organizmas nenori sau kenkti, taigi, gamindamas histaminą jis  tiesiog tai mums parodo organizmo intoksikaciją. Žmogaus organizmas toksinus gali pašalinti tik per odą ir gleivines: niežti, ašaroja akys, nosis. Oda mūsų rūbas, tarpininkas tarp vidaus ir išorės, todėl bet kas  kas pažeidžia ribas, kontaktą žmogaus vidaus su išoriniu pasauliu atsispindi ektodermoje.

Alerginis kosulys atspindi žmogaus baimę dėl saugumo, gyvybės.

Alerginė sloga pasireiškia –  kai žmogui jo aplinka ar atmosfera (pvz darbo).

Ašarojančios akys –  kai nenorime kažko matyti.

Virškinimas- nesuvirškintos situacijos.

Dažnai sakoma, kad alergiški tėvai gimdo alergiškus vaikus. Tačiau iš tikrųjų – paveldėta alergija tai tėvų vaikams programuojama apsauga nuo galimų negerų situacijų. Dažnai tai giminės programa, perduodama iš kartos į kartą ir formuojasi pasąmonėje (pvz šienligė yra dažna liga todėl, kad anksčiau buvęs saugumo simboliu tokiu nebėra)

Bendrai alergiją galima psichosomatiškai apibūdinti taip: – tai ko aš nepriimu, vidinis konfliktas. Tradicinė medicina kovoja su alergijos simptomu, o alergijos priežastis slypi mūsų galvoje – dažniausiai pasąmonėje, todėl taip sunku prisikapstyti prie tikrosios priežasties.

Nustačius alergijos diagnozę pasiūlomas hormoninis tepalas, kuris blokuoja hormoninę sistemą ir slopina histamino gamybą. Ektoderma – audinys iš kurio formuojasi tiek oda tiek nervinis audinys, todėl apie odą sako, kad oda yra nervų sistema, iškelta į periferiją.

Laktozės netoleravimas, alergija šalčiui nusako blogą ryšį su mama, o alergija saulei – su tėvu. Alergija – tai organizmo apsauga, kuria organizmas parodo jį apėmusią destruktyvią emociją, konfliktą.

Šienligė – dažniausiai atsiranda tada, kuomet žmogus naudoja ligą antrinei naudai – kokiom nors savo užduotims spręsti. Iš esmės tai alergija gyvenamai aplinkai. Todėl svarbu užduoti klausimą: ar gyvenu savo gyvenimą savo pasaulyje, kiek socialinė ir biologinė aplinka man yra tinkama. Alergija nepavojinga, tai ženklas, kad reikia permainų.
Psioriazė – ne alergija, o dermatozė, kai oda „augina šarvą” yra ir autoimuninis komponentas- nepasitenkinimas savimi. Padėti galima tik tuo atveju, kai pats žmogus nori keisti savo pasaulį.

Tai stimulas darbui su savimi, išsivadavimui pirmiausia nuo baimių, į situacijas ir ligą reaguojant pozityviai, sakant sau: aš saugus. Dirbti reikia ne su diagnoze, o su žmogum, kuris yra vientida būtybė  kuri turi kūną  psichiką, aplinką. Pačios savaime emocijos nesukelia ligų, problemos iškyla kai žmogus jose įklimpsta. Jei žmogus „užstrigęs” traumuojančioje emocionalioje situacijoje ir išoriniai dirgikliai jį paveikia dar stipriau. 

 Pirmas etapas dirbant – darbas su liga. Sūloma pajausti ligą, prisiminti traumuojančius įvykius dėl kurių ji prasidėjo, suvokti kokioje aplinkoje žmogui pablogėja.

Antras etapas – santykis su liga. Žmogus ne tik serga bet ir bijo savo ligos. Santykis su liga formuoja žmogaus elgesio strategiją, jo įsitraukimą į gydymo procedą.

Trečias etapas – darbas su antrine nauda – kai liga sprendžia kokią nors pasąmoninę žmogaus būseną santykyje su kitais žmonėmis, pvz alergija žiedadulkėms leidžia nelankyti tėvų, su kuriais komplikuoti santykiai kaime.                                   

Kai kurios streso rūšys yra naudingos žmogaus organizmui, pvz meilė atskleidžia geriausias žmogaus savybes. Svarbu žinoti, kokia jo rūšis, kokią vidinę strategiją įjungia, kokiu organu reaguoja. Imunitetas – atsakomoji organizmo reakcija – priklauso nuo sąsajos tarp diagnozės ir baimės. Vienas, sužinojęs kad serga sunkia liga, pasiduoda, kitas kardinaliai pakeičia savo gyvenimą ir tik pradeda gyventi. Kūnas realizuoja bet kokią Jūsų mintį ar sprendimą. Jei žmogus nuoskaudą dėl ko nors jaučia ilgai, stipriai ir ryškiai, tikėtina sunkiai sirgs tol, kol nepaleis situacijos, neatleis įskaudinusiam jį. Savę „ėdimas” sukelia autoimunines ligas. Užtenka žmogaus, kuris turi alergiją tuopų pūkams, paklausti kaip jis jaučiasi įsivaizduodamas gegužės mėnesį žydint topoliam ir jam pradeda niežėti nosį, nors klausimą užduosime žiemą. Reikia kad jis pajaustų alergiją  o po to paimti iš jo baimę, santykį su liga ir antrinę naudą. Tyrimai, diagnozuonantys ligą ar ligos simptomai parodo žmogui gyvenimo kryptį, o gyvenimas jį išmokys kur eiti. Blogiau jei tyrimai ligos nerodo, o žmogus jaučiasi blogai, tai reiškia kad žmogus savęs nepažįsta, jo kūnas nepasako kuria kryptimi jam judėti. Todėl svarbu, kad specialistas stebėtų neverbalinę kūnišką kalbą, klaustų „Kaip tai jauti?”
Vaikams dažniausiai alergija prasideda dėl antrinės naudos –  norint gauti papildomą tėvų dėmesį arba perduodama mamos nuostata, kad vaikas alergiką paveldėjo, arba kaip reakcija į konfliktus tarp tėvų

Etiketas – tai socialinės komunikacijos kalba, tai ne kaukė, bet aplinkos, kurioje tuo metu esi kalba, skonio tobulinimas, mokymasis naujo. Principas arba ribojimas – tai kažko draudimas. Principingi žmonės labai kenčia, nes turi daug taisyklių, kurias aplinkiniai nuolat laužo, elgdamiesi ne pagal jų taisykles. Už kiekvienos ligos slypi koks nors įsitikinimas. Geri žmonės taip pat dažnai serga alergijomis, nes gyvena įsprausti tarp tam tikrų rėmų ir ribų, tai labiausiai išauklėti žmonės, kuriems tėvai nuo mažumės pasakoja koks pasaulis geras ir teisingas, o iš tikrųjų pasaulis neidealus. Svarbu vaiką auklėti ne rodant kaip reikia elgtis, o mokant skirtingai reaguoti. Geri žmonės neleidžia sau reaguoti taip, kaip jų kūnas turėtų reaguoti (pvz pabėgti  išsiverkti), bet kaip yra išmokyti (laiko viduje) Jie yra pasmerkti neurozei.  Išimtis yra tik tie geri žmonės, kurie turi galingą prėmimo mechanizmą ir priima pasaulį tokį, koks jis yra, nekritikuoja jo.
Būtinas sveiko žmogaus požymis yra dominuojanči tikslo turėjmas, domėjomasis, siekis, t.y veiksmai, o ne užstrigimas praeityje – psichologinėje traumoje ir negatyviose emocijose.

Atlikti 400 alergenų  atpažįstantys diagnostika ir moksliniai tyrimai apie psichosomatikos įtaką alergijų simptomų išnykimui: 40% išnyko negrįžtamai, 20% smarkiai sumažėjo, 20% nepajautė skirtumo, 10% rezultato nebuvo.

Pastebėta, kad nesėkmingiausios terapijos buvo pacientams, naudojusiems tyrimo metu antihistamininius arba raminamuosius homeopatinius vaistus.
Išorėje esantis dirgiklis, kurį vadiname alergenu: žiedadulkės, šunys, katės, krevetės, braškės ir t.t. be jo atrodytų alerginės reakcijos būti neturėtų.

Tačiau ekspermentas parodė, kad ji ištinka žmogų, tiesiog įsivaizduojant alergeną. Žmogaus organizme yra užprogramuotas biologinis imuninės sistemos atsakas, reaguojantis į vadinamą alergeną arba įsivaizduojamą alergeną: niežuliu, bėrimu, akių ašarojimu ir kt.

Antihistaminiai preaparatai negydo, jie tiesiog sustabdo šią reakciją ir simptomai dingsta.

Kai žmonės prisiima  atsakomybę už dave, nustoja ieškoti ko nors, kas jiems padės  jie atranda savus sprendimo būdus.

Padėkime jiems jei tik jie to nori.

Parengta pagal M. Filiajevo ir L Bojevos knygą „Alergijos psichosomatika. Vaistai ar naujas mąstymas”