Streso ir odos sąsajos

Visi organizmai nuolat prisitaiko prie stresorių tam, kad išlaikytų homeostazę – dinaminį pastovumą. Homeostazė pasiekiama per autonominės nervų sistemos (simpatinės ir parasimpatinės) ir hormonų sąveiką. Reakciją į stresą lemia dominuojantis nervų sistemosaktyvumas: parasimpatinė – ramina (poilsis, virškinimas), o simpatinė – aktyvuoja (atsakas į stresą, imunitetas). Žmogaus poreikis adaptuotis besikeičiančioms aplinkybėms vyksta per stresą. Ūmus stresas yra naudingas kaip organizmo atsakas į grėsmę, tačiau lėtinis stresas tampa žalingas, kai žmogus negali išvengti ar kontroliuoti jo šaltinio. Lėtinis stresas sukelia organizmo reakcijas, kurios veikia nervų sistemą, hormonų balansą, imunitetą, virškinimą ir sukelia uždegimus. Tai silpnina imuninę sistemą, padidina jautrumą ligoms. Normalus stresas turi trukti 60-90 minučių, o ilgesnis stresas eikvoja organizmo resursus.

• Sezonų kaita – gamtos perėjimai (rugpjūtis–rugsėjis, vasaris–kovas) gali sukelti hormoninius svyravimus ir paveikti odą.
• Gyvenimo etapai – hormoniniai pokyčiai vaikystėje, paauglystėje, menopauzėje.
• Nesubalansuota gyvensena – miego, mitybos, poilsio režimo stoka.
• Perdėtas informacijos kiekis – nuolatinė įtampa dėl perteklinės informacijos.
• Mintys ir emocijos – nerimas, baimės ir įtampa sukelia stiprų vidinį stresą.

Stresas vyksta per endobiogeninę kortikotropinę ašį (pagumburis, hipofizė, antinksčiai), kuri sujungia emocijas apdorojančius centrus su hormonine ir imunine sistema. Streso metu organizmo veiklą reguliuoja smegenys (pagumburis ir hipofizė), vadinamos „centru“, kurios siunčia signalus organams, vadinamiems „periferija“ (skydliaukė, kepenys, antinksčiai), o šie savo ruožtu siunčia hormoninį atsaką smegenims. Procesas priklauso nuo neurotransmiterių ir hormonų.

Stresas veikia per įvairias išgyvenimo baimes, „atjungdamas“ smegenų žievę (mąstymą) ir „įjungdamas“ limbinę (gyvūno supratimo) sistemą (pagumburį, hipofizę). Hipofizė išskiria į kraują hormonus ir aktyvuoja periferinių endokrininių liaukų hormoninį atsakymą. Hipofizė reguliuoja daugumos mūsų organų veiklą, todėl stresas veikia ne tik tiesiogiai antinksčius (streso atsaką), bet ir imunitetą bei kitas endobiogenines endokrinines ašis: gonodotropinę, kortikotropinę ir tireotropinę, kurių hormonų disbalansas odoje atsispindi kitomis žemiau aprašytomis problemomis.

Hipofizėje gaminamas hormono AKTH kiekis didėja reaguodamas į stresą. Antinksčių hormonaskortizolis atsako į stresą mėgindamas adaptuotis ir jį užbaigti, sustabdydamas uždegimą. Jei antinksčiai yra nusilpę ar kortizolio kiekis nepakankamas – stresas tampa ilgalaikiu. Ilgalaikio streso sukeltas disbalansas sukelia visame organizme uždegimus, o odoje uždegimines odos reakcijas: rožinę, atopinį dermatitą (egzemą) ir kitas. Todėl dažnai odos uždegimui (dermatitams) slopinti naudojami kortikosteroidiniai (panašūs į kortizolį) tepalai, tačiau jų poveikis yra tik lokalus, neišsprendžia uždegimo problemos iš esmės, o papildomai odoje gali prasidėti grybelinė ar bakterinė infekcija.

Hipofizės AKTH aktyvina imunitetą, o kortizolis slopina, ypač jei jo kiekis yra padidėjęs ilgą laiką. Už imunitetą atsakingos putliosios ląstelės, kurių gausu ir odoje. Jos atpalaiduoja histaminą, aktyvuoja T limfocitus ir sukelia imuninį atsaką, kuris pirmiausia pasireiškia odoje. Tai lemia neadekvačias odos reakcijas į svetimus baltymus alergijų atveju arba savus baltymusautoimuninių odos ligų (pvz., psoriazės) atveju. Histaminas pašalinamas iš organizmo per kepenis, todėl svarbu kepenų palaikymas augaliniais adaptogenais.

Kai dėl streso aktyvuojasi gonadotropinė ašis (pagumburis–hipofizė–lytinių liaukų ašis), tai turitiesioginį poveikį hormonų pusiausvyrai, kuris pasireiškia odoje spuogais (akne), odos senėjimu ir pigmentacijos sutrikimais.

Spuogai (aknė). Stresas skatina hipofizės LH (liuteinizuojančio hormono) išsiskyrimą, kurie mažina kiaušidžių hormono progesterono gamybą ir didina androgenų gamybą (ypač testosterono). Padidėjęs androgenų kiekis didina sebumo (odos riebalų) gamybą, oda tampa blizganti, ypač T zonoje, poros užsikemša, formuojasi spuogai (aknė) – ypač smakro, žandikaulio linijos ir kaklo srityje, antroje menstruacinio ciklo pusėje, kai hormonų lygisnatūraliai pakyla. Antinksčių gaminamas hormonas DHEA yra pirmtakas androgenų (testosterono) gamybai.  DHEA kiekio sumažėjimas sukelia androgenų perteklinę gamybą, todėl formuojasi spuogai kaklo srityje.

Odos senėjimas. Estrogenų lygio sumažėjimas būdingas moterims premenopauzės, menopauzės ir postmenopauzės laikotarpiu, bet gali atsirasti ir dėl streso. Estrogenai turi svarbų vaidmenį išlaikant odos elastingumą ir drėgmę, nes jie skatina kolageno gamybą ir odos atsinaujinimą. Sumažėjus estrogenų, oda praranda elastingumą, tampa sausesnė, plonesnė, atsiranda raukšlių.Antinksčiai taip pat gamina hormoną DHEA, kuris yra pirmtakas estrogenų gamybai. Menopauzės laikotarpiu iš DHEA gaminasi estrogenai, todėl esant pakankamam jo kiekiuioda išlieka stangri ir elastinga.

Hiperpigmentacija. Estrogenai ir progesteronas turi tiesioginį poveikį melanocitams, kurie yra atsakingi už melanino, odos pigmento, gamybą. Melazma, kuri dažniausiai pasireiškia ant veido (ypač skruostuose, viršutinėje lūpoje, kaktos srityje), yra klasikinis hormoninės pusiausvyros sutrikimo pavyzdys – nėštumo, menopauzės metu, ar vartojant hormonų terapiją padidėja melanino gamyba.

Kai dėl streso aktyvuojasi tireotropinė ašis (pagumburis–hipofizė–skydliaukė), tai gali turėti reikšmingą poveikį hormonų pusiausvyrai, kuris pasireiškia odoje. Hipofizė išskiria tirotropiną(TSH), kuris skatina skydliaukę gaminti skydliaukės hormonus (T3 ir T4), kurie turi svarbią įtaką metabolizmui. Mažėjant skydliaukės hormonų lygiui (ypač esant hipotirozei), odos drėgmė mažėja, ji tampa sausa, šiurkšti, pleiskanoja, sulėtėja regeneracija, sumažėja odos gebakovoje su infekcijomis ir uždegimais, oda sensta greičiau, gilėja raukšlės, ypač aplink akis, kaktą ir burnos sritis, oda patamsėja, ypač linkių raukšlėse, matomi paburkimai.

Somatotropinė ašis (pagumburis–hipofizė–kasa/kepenys). Hipofizės augimo hormonas somatotropinas skatina kolageno ir elastino gamybą, kurie atsakingi už odos turgorą (elastingumą) ir tonusą (standumą), taip pat už medžiagų apykaitą. Somatotropino trūkumas gali sukelti odos suglebimą, sausumą ir raukšles. „Apkrauta kasa“ – tai kasos hormonų disbalansas, kuris gali pasireikšti somatostatino (reguliuojančio insulino ir gliukagono gamybą) sutrikimais. Insulino trūkumas ir gliukagono perteklius skatina odos senėjimą, blyškumą ir nuovargį. Per didelė „kepenų apkrova“ – kai toksinai kaupiasi organizme ir pašalinami per odą: sukelia bėrimus, dilgėlinę ar pūliuojančius spuogus, kitais atvejais gali lemti hiperpigmentaciją, uždegimines odos reakcijas, pageltimą, skatinti odos sausumą ir senėjimą.

Žarnyno mikrobiota – tai milijardai mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus virškinamajame trakte, daugiausia storajame žarnyne. Ji yra tarsi nematomas organas, kuris atlieka svarbias funkcijas, būtinas mūsų sveikatai. Žarnyno mikrobiotą sudaro bakterijos, virusai, grybai, pirmuonys, dumbliai. Kiekvieno žmogaus mikrobiota yra unikali kaip piršto atspaudas. Subalansuota mikrobiota pasižymi dviem savybėmis: ji turi būti įvairi ir gausi. Disbiozė (mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas) labai glaudžiai susijusi ne tik su pačiu žarnynu, bet ir su visu organizmu, įskaitant kitas mikrobiotos sistemas (pvz., odos, burnos, makšties) bei net tolimais organais, tokiais kaip smegenys, kepenys ir širdis. Žarnynas veikia kaip centrinė komunikacijos ašis tarp įvairių kūno sistemų ir informacijos centras per žarnyno–smegenų ašį.Emocijos per šią ašį tiesiogiai ir netiesiogiai veikia mikrobiotą. 

Stresas mažina naudingų bakterijų, tokių kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium, augimą.Stresas keičia mikrobiotos sudėtį taip, kad pradeda dominuoti potencialiai kenksmingos bakterijos (Clostridium, Escherichia coli ir kt.). Stresas sutrikdo žarnyno pralaidumą – žarnyno sienelė tampa „pralaidesnė“, todėl į kraują patenka toksinai, maisto dalelės, bakterijos, o tai sukelia uždegimą visame kūne. Stresas veikia žarnyno judrumą ir virškinimą: vidurių užkietėjimą, viduriavimą, dujų kaupimąsi, dirgliosios žarnos sindromo simptomus. Net maitinantis sveikai, nuolatinis stresas gali trukdyti žarnyno mikroflorai „atstatyti pusiausvyrą“.Kai mikrobiota sveika, ji gamina neuroaktyvias medžiagas: serotoniną (apie 90 % jo pagaminama žarnyne!), GABA, dopaminą – visi šie neuromediatoriai mažina nerimą, gerina nuotaiką, gerina miego kokybę.

Žarnyno disbiozė odoje pasireiškia atopiniu dermatitu, žvyneline (psioriaze), spuogais(acne), raukšlių formąvimusi ir odos senėjimu.

Masažas ir kineziterapija – tai veiksmingi natūralūs būdai stresui mažinti, veikiantys ne tik raumenis, bet ir nervų sistemą, hormonų pusiausvyrą bei emocinę savijautą. Jie aktyvina parasimpatinę sistemą, atsakingą už ramybę ir virškinimą, bei slopina simpatinę, kuri suaktyvėja patiriant stresą. Šios priemonės mažina kortizolio (streso hormono) kiekį, skatina serotonino ir dopamino (geros savijautos hormonų) gamybą, gerina miegą, nuotaiką ir padeda atsipalaiduoti. Stresas dažnai „kaupiasi kūne“, o masažas padeda jį išlaisvinti tiek fiziškai, tiek emociškai.Lytėjimo metu išsiskiria oksitocinas – hormonas, susijęs su saugumu, pasitikėjimu ir ryšiu. Jis mažina stresą, stiprina psichologinę pusiausvyrą ir gerina nervų sistemos veiklą. Net profesionalaus masažo metu oksitocinas sukuria pasąmoninį ramybės jausmą, mažina vienišumo pojūtį. Tai netiesiogiai padeda palaikyti žarnyno mikrobiotos balansą, nes mažesnis streso poveikis reiškia geresnę žarnyno veiklą ir stipresnę imuninę sistemą.

Pagumburis palaiko abipusį ryšį su emocijas apdorojančiais centrais, todėl emocijos  per kortikotropinę ašį daro tiesioginį poveikį imuninei ir nervinei sistemai, o oda tampa „veidrodžiu“, atspindinčiu emocinę būklę. Svarbu atpažinti ir valdyti emocijas, kad jos nekenktų sveikatai. Kiekvienas žmogus turi mokytis priimti savo emocijas, kurti sveikas ribas ir atskirti dabartinį stresą nuo praeities įtakų. Tėvų elgesys ir stresas dažnai perduodami iš kartos į kartą, todėl svarbu išmokti lankstaus prisitaikymo ir priėmimo, kad galėtume tapti emociškai vientisi ir išgydyti savo kūną ir protą. 

• Pagal atliktą kraujo tyrimą endobiogeniko sudarytą sveikatinimo programą su augaliniųekstraktų tinktūromis ir maisto papildais

• Psichologo konsultacijas ar psichosomatikos terapiją, sąmoningo kvėpavimo ir meditacijossesijas, kurios atstato hormonų balansą

• Mitybos rekomendacijas uždegimo mažinimui ir mikrobiotos atstatymui.

• Kineziterapeuto ir gydomojo masažo specialisto paslaugas streso mažinimui, emocijųiškrovai ir proto nukreipimui į fizinę veiklą.

Mūsų endobiogeniko, dietisto, psichologo, dermatologo, kosmetologo, kineziterapeuto ir gydomojo masažo specialisto komanda sukurs individualų planą, apimantį psichinį streso valdymą ir fizinę odos priežiūrą.