Šiandienos pasaulyje daug žmonių turi psichologinių sunkumų. Nutrauktas instinktyvus ryšys tarp racionalus intelekto ir pasąmonės. Gydytojai akivaizdžiai mato kaip galingai pasireiškia pasąmonės jėgos. Būtent dėmesys į tai gali padėti susidoroti su psichikos ir fizinėmis ligomis, psichosomatiniais sutrikimais, kuriuos kartais sunku įveikti, nepaisant to, kad turime išvystytą sveikatos priežiūros sistemą. Pateiksime keletą pavyzdžių iš tikrų žmonių istorijų parodančių kad vidinis psichinis pasaulis arba pasąmonė yra tiek pat realūs ir gyvi kaip ir išorinis pasaulis bei sąmonė.
Egzema ir psichika
Vyras keturiasdešimt metų dirbo kaučiuko pramonėje ir kažkuriuo metu jis pamatė, kad jam ant rankų atsirado egzema. Testai parodė, kad jis neabejotinai turi alergiją kaučiukui. Vyras išsiaiškino, kad egzema jam atsirado tuo laiku, kai jis sužinojo, kad jo mylima žmona susirgo nepagydoma liga ir po kelių savaičių mirs. Analogiška egzema buvo atsiradusi namų šeimininkei dėl švaros priemonių naudojimo. Bet taip sutapo, kad laukėsi ir pasąmonėje ji bijojo gimsiančio kūdikio priežiūros naštos ir dėl to patirdavo neigiamų emocijų.
Mokyklinio amžiaus berniukas pastebėjo alergiją savo nešiojamiems batams, ir ji pasireiškė egzema pėdose. Galima patikslinti, kad berniukas buvo ypač jautrus chromo metalui, kuris buvo panaudotas batų gamyboje. Tik vėliau buvo suprasta, kad jo alergija buvo reakcija perėjus į „aukštesnę klasę“, pas mokytoją tironą. Rankos simbolizuoja ėmimo veiksmą, palaikymą, o visais aukščiau minėtais atvejais žmonių „rankos buvo surištos“, todėl egzemą reikėtų vertinti ne tik fiziniu, bet ir psichikos požiūriu.
Dilgėlinė ir psichika
Odos gydytojas, gydęs tūkstančius klientų prestižinėje klinikoje pats susirgo rankų dilgėline, o kadangi liga nesitraukė, todėl susimąstė rimčiau. Jis suprato, kad yra apimtas pasipiktinimo ir tik tuomet, kai priėmė savo emocijas ir su jomis padirbėjo, dilgėlinė išnyko. Nuo šio momento gydytojas atsisakė mokslinių tyrimų ir pradėjo savo klientams kalbėti, kad vidinis jausmų pasaulis yra svarbus. Jis pradėjo ligonių prisiminti tikslią datą, kada liga prasidėjo ir kokios gyvenimo aplinkybės buvo tuo metu. Iš pradžių sunku prisiminti, bet atkakliai ieškant aiškėjo, kad kliento emocinis gyvenimas, kuris buvo prasidedant ligai yra gyvybiškai svarbus. Todėl jis skatino klientą iškelti pamirštus dalykus iš pasamonės į sąmonę.
Jauna moteris kentėjo nuo saulės dilgėlinės, jos gyvenimas buvo apsunkintas, nes kiekvieną kartą išėjus į saulę, atsirasdavo dilgėlinė. Ji gydėsi įvairiose klinikose, bet jai labiausiai padėdavo saulės vengimas. Atrodytų viskas aišku: ji tiesiog turi alergiją saulei. Iš tiesų, ji buvo labai turtingo vyro meilužė. Vyro mėgo plaukioti jachta po tropines jūras ir kai tik galėdavo pasiimdavo ir ją. Plaukiodama jachta ji gaudavo daug tiesioginių ultravioletinių spindulių bei netiesioginių, atsispindinčių nuo vandens. Tad saulės poveikis buvo maksimalus. Moteris turėjo vyrą ir trijų metų vaiką. Aišku, kad ji gerai neatliko savo pareigų kaip žmona ir mama. Ji norėjo išsiskirti, bet meilužis buvo vedęs ir savo ruožtu nenorėjo skirtis. Moteris visiškai neįsisąmonino, kad yra egoistė, kad jos vyras ir vaikas kenčia, kad jos elgesys yra žiaurus. Taip pat neįsisąmonino meilužio elgesio priežasčių. Pagal Jungo „Šešėlio archetipą“, saulės spinduliai vertė ją pripažinti savo tamsiąją pusę.
Psoriazė ir psichika
Pas gydytoją atėjo vyras gydytis psoriazės ir tikėjosi, kad vaistai jam padės. Šis vyriškis turėjo puikų intelektą, jo žmona buvo religinga, jie turėjo dukrą, kuri jau sukūrusi savo šeimą. Šia liga jis sirgo didžiąją savo santuokinio gyvenimo metų. Jis turėjo daug akivaizdžių talentų, buvo apdovanotas iškalba, bet apie žmones atsiliepdavo ciniškai. Iš pažiūros malonus žmogus, bet savyje turėjo daug šaltos izoliacijos. Savo šeimoje jis buvo vienintelis vaikas, o kai numirė jo religinga mama, jis susirado tokio paties tipo žmoną. Likimas lėmė, kad jis turėjo pagelbėti tik dukteriai, todėl šiame uždarame moteriškame pasaulyje jis niekada nejautė poreikio pasirūpinti savo augimu. Archetipai verčia jį vaduotis iš mamos komplekso kalėjimo, kuriame jis įstrigo penkiems dešimtmečiams. Jis nebuvo pajėgus keisti savo elgesį ir tokiu būdu pasiliko savo neurozėje. Odos liga yra kaip reakcija į tai.
Plokščioji kerpligė ir psichika
47 m. ūkininkas kreipėsi dėl pažeidimų burnoje, abi lūpos buvo apimtos plokščiosios kerpligės. Jis buvo nevedęs, vyriausias iš kelių vaikų šeimoje. Tėtis buvo ūkininkas, bet mirė, kai klientas buvo šešiolikos metų paauglys. Ant jo pečių nugulė visa ūkio našta, be to, motina tikėjosi, kad vyriausias sūnus pasirūpins visa šeima. Jis šias pareigas prisiėmė visam savo gyvenimui, rūpinosi taip pat jaunesniais broliais ir seserimis. Liga prasidėjo po mamos mirties. Motina buvo jo vienintelė jo kompanija, jie kalbėdavosi apie viską dviese, nes kai kiti vaikai paliko namus, sukūrė šeimas ar darė karjeras. Po laidotuvių jis staiga pasijautė visiškai vienišas, nes ūkis buvo gana izoliuotas, toli nuo miesto, jis neturėjo draugų ar pomėgių. Po šešių mėnesių lankymosi pas psichologą jis suprato, kad santykiai su mama nebuvo idealūs, jis buvo užspaudęs savo jausmus, neturėjo svajonių, nes mama dominavo. Mama pastatė sūnų į vyro poziciją ir atėmė iš jo laisvę judėti bet kokia kryptimi. Šis žmogus buvo labai mielos prigimties ir leidosi, kad su juo mama elgtųsi tironiškai. Jis nepaisė savo norų, jausmų, lytiškumo ir niekada gyvenime jai neprieštaravo. Kai jis buvo pajėgus save išreikšti, liga pradėjo mažėti, lūpos pradėjo gyti. Kai vyras pradėjo kalbėti tiesą apie santykius su tėvais, staiga pasirodė jo talentai, jis galėjo labai gražiai tapyti ir piešti. Moters archetipo dominavimas pritemdė kūrybiškumą. Lūpos pasirinko tylią kalbą (liga ir pagijimas), iš kurių jis suprato, kad netikro prisirišimo prie mamos daugiau nebeliko, įvardijus melą gimė naujas kūrybinis gyvenimas.
Nebūtų išmintinga sakyti, kad dažniausiai pasitaikantys kompleksai ar archetipai veda skirtingus žmones link tų pačių odos ligų. Būtų klaida taikyti atskirus specifinius atvejus visai mūsų bendruomenei ar medicinai. Reikia pabrėžti, kad kiekvienoje aprašytoje istorijoje buvo ieškota problemos sprendimo individualiai.
Bus daugiau.
Šaltinis: Maguire Anne, Odos ligos. Sielos siunčiama žinutė. Gydymas remiantis psichosomatinės dermatologijos Jungo perspektyva (London: 2004), 215.
