Hormonai – biologiškai aktyvios medžiagos, kurias išskiria mūsų organizme esančios endokrininės liaukos, – dalyvauja daugelyje organizme vykstančių fiziologinių procesų. Jie ne tik lemia sveikatą, bet ir gali turėti įtakos mūsų būdo bruožams, jausmams, sprendimams.
Hormonai – tarsi nepailstantys darbininkai. Veikdami kiekvieną ląstelę ir įvairių organizmo sistemų darbą, jie greitina ir lėtina širdies susitraukimų dažnį, mažina ir didina kraujospūdį, keičia kvėpavimo dažnumą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, svorį, miego ciklus, energiją, emocijas, nuotaikas, padeda imuninei sistemai kovoti su su ligomis. Jei hormonų pusiausvyra yra gera, jaučiamės puikiai. Jei jie išsibalansavę, o taip būna dėl daugelio priežasčių, tarp kurių ir begalinis stresas, nekokybiškas miegas, ilgos darbo valandos, netinkama mityba, fizinis neaktyvumas, užteršta aplinka ir pan., jaučiame vienokius ar kitokius simptomus. Nors kiekvienam žmogui (vyrui, moteriai, vaikui) būdingos tos pačios nervų sistemos dalys ir hormonal, visgi ju poveikis kiekvieno organizme gali skirtis, priklausomal nuo to, kaip ilgai ir kaip stipriai veikia vienas ar kitas hormonas, kiek organizme yra receptorių, gebančių hormoną prijungti, kad būtų daromas poveikis ląstelei. Kadangi hormoninis fonas yra geros savijautos ir nuotaikos pagrindas, endobiogenika akcentuoja: būtina ieškoti hormonų disbalanso priežasčių ir išsiaiškinti kaip kiekvieną mūsų jie veikia. Antraip ilgainiui organizme gali suintensyvėti uždegiminiai procesai, lemiantys lėtines ligas.
Kiekvieną veikia skirtingai
Skiriamės tiek savo išvaizda, tiek būdo bruožais, tiek charakteriu. Skirtingai reaguojame į situacijas, sergame skirtingomis ligomis. Mūsų skirtumus lemia autonominės nervų sistemos ir hormoninės sistemos veikimo skirtumai, o jie priklauso tiek nuo prigimtinių savy bių (genetikos), tiek nuo pokyčių, vykstančių mums augant, vystantis ir veikiant įvairiems stresoriams. Kad būtų šiek tiek aiškiau, svarbu suvokti, kaip veikia mūsų autonominė nervų sistema.
Ką turime žinoti apie ANS?
Autonominė nervų sistema, skirstoma į parasimpatine simpatinę, yra atsakinga už nevalingus fiziologinius procesus, vykstančius mūsų organizme, pavyzdžiui, už vyzdžių išsiplėtimą ir susitraukimą, žarnyno judesius, seilių issiskyrimą ir t. t. Ši sistema padeda reaguoti dirgiklius- tiek kylančius organizmo viduje, tiek ir dorinius. Vienų žmonių šios nervų sistemos dalys gali būti gerai subalansuotos, kitų gali išryškėti stipresni vienos iš ANS dalių požymiai. Parasimpatinę nervų sistemą galėtume pavadinti ramybės ir atsipalaidavimo” sistema, kuri palaiko bendrą organizmo tonusą nestre sinėje aplinkoje. Jei organizme vyrauja parasimpatinė nervų sistema, esate ramus, introvertiškas, santūrus, stabilus, sunkiai išmušamas iš vėžių, galbūt netgi flegmatiškas, lėčiau reaguojantis į situacijas. Tuo tarpu simpatinė nervų sistemos dalis – tarsi atsakas į dirgiklius, kai reikia pokyčio- tam tikro veiksmo.
Kaip hormonal veikia asmenybės bruožus
Be ANS, žmogaus asmenybės bruožams įtakos gali turėti ir hormonų aktyvumas. Jei kažkurio hormono aktyvumas labiau išreikštas nei kitų, tikėtina, kad ir to hormono sukeliamų pokyčių organizme bus daugiau.. Oksitocinas. Dar žinomas kaip meilės hormonas, yra atsakingas už ilgalaikį prisirišimą, ištikimybę, susijęs su emociniu prisiminimu, gali padėti palaikyti pasiti- kėjimą, empatija ir gerus santykius. Jis būtinas gimus maitinat krūtimi, taip pat tvirtinant tėvų ir vaikų ryšį. Šis hormonas, būdamas aktyvus, turi raminamąjį poveikį, padeda jaustis bendruomenės dalimi, todėl ji aktyvinti galime bendraudami, prisiliesdami, apsikabindami.
TRH ir TTH. Pirmasis, skydliaukės ašiai priklausantis smegenų pogumburyje išskiriamas hormonas yra atsakingas už kūrybiškumą, emocinj mąstymą, gebėjimą rasti išeitį iš sudėtingų situacijų. Jis siejamas su ryškiais ir vaizdingais sapnais. Kitas skydliaukės ašiai priklausantis hormonas TTH yra atsakingas už sistemiškumą, detalumą ir nuoseklumą, būti siejamas su pedantiškumu, taip pat vienodais, pasikartojančiais sapnais.
Androgenal ir estrogenal. Jei žmogaus organizme vyrauja ,,vyriškieji” hormonai androgenai, jis pasižymi ryžtu, yra kupinas jėgu, noro kovoti už save ir (arba) kitą, savarankiškas. Vyraujantys androgenai padeda lengviau priimti sprendimus, nesiblaškyti, didina nora sportuoti. Švelnumo, lankstumo, harmonijos, gebėjimo kelis darbus atlikti vienu metu.
Prolaktinas. Jo yra kiekvieno organizme ir jis veikia nuolat, tik didesniais kiekiais išsiskiria žindant .Prolaktinas dar vadinamas rūpestingumo hormonu, todel nenuostabu, kad asmenys, turintys aktyvaus prolaktine gali būti linkę savo jėgas atiduoti kitų gerovei, dažnai pamiršdami net save.
Dopaminas ir serotoninas. Mūsų smegenyse veikiančios dvi medžiagos – dopaminas ir serotoninas-yra slejamos su laimės pojūčiu. Nors abu šie hormonal (ir neurotransmiterial, t. y. ne vienos liaukos skiria mi hormonai) siejami su laime, tačiau jie aktyvuojami skirtingai. Dopaminas, dar žinomas kaip geros savija tos” hormonas, yra svarbus smegenų atlygio sistemos komponentas. Ši sistema suaktyvinama, kai atikę tam tikrą veiksmą (pasportavus, išsprendus užduotį, atikus darbą), pasiekę tam tikrą rezultatą, pajuntame pasitenkinimą, malonumo jausmą.
Serotoninas. Taip pat yra neurotransmiteris, gaminamas smegenyse ir veikiantis širdies bei kraujagyslių imunine, šalinimo ir virškinimo sistemas. Šis hormonas atsakingas už būdravimą, mokymosi galimybes ir atmint, pasitikėjimą savimi ir savivertę, padeda reguliuoti nuotaiką, apetitą, virškinimą, leidžia mums jaustis emociškai stabiliai, mažiau jaudintis, dar labiau susikaupti, kai reikia, ir ištikti energingiems. Serotoninas taip pat siejamas su depresija, priklausomybėmis (saldumynų, alkoholio).
Literatūra
Endobiogenikos institutas leidinys (Gabrielė Barkauskienė) 2013
